2026-09-22 Žmogiškojo ryšio svarba dirbtinio intelekto kontekste: ką parsivežėme iš LEPTA konferencijos?

Rugsėjo 18–19 dienomis Plungės rajone vyko Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos (LEPTA) konferencija „Žmogiškojo ryšio svarba dirbtinio intelekto kontekste“. Dvi dienas emocinės paramos tarnybų savanoriai ir darbuotojai kartu su psichologijos, psichoterapijos ir komunikacijos specialistais kalbėjosi apie klausimą, kuris dar visai neseniai galėjo atrodyti teorinis: ką spartus dirbtinio intelekto vystymasis reiškia mūsų santykiams, psichologinei gerovei ir emocinės paramos teikimui?

Kai atsakymą galima gauti bet kurią paros minutę

Konferenciją pradėjusi psichoterapeutė ir supervizorė Laura Pasavodskytė pranešime „Gydantis žmogiškasis ryšys: ko negali suteikti dirbtinis intelektas?“ kvietė pažvelgti į pagalbos santykį ne vien kaip į informacijos ar tinkamo atsakymo perdavimą. Geštaltinėje perspektyvoje dialogas yra susitikimas, kuriame abu žmonės ateina su savo patirtimi, reakcijomis, ribomis ir nežinojimu, o svarbi pagalbos dalis atsiranda būtent „tarp mūsų“.

Dirbtinis intelektas jau gali padėti žmogui įvardyti ir struktūruoti patirtį, reflektuoti, gauti psichoedukacinės informacijos ar ieškoti galimų sprendimų. Tačiau Laura Pasavodskytė kėlė klausimą: ar jaustis suprastam ir būti santykyje yra tas pats? Žmogaus ir žmogaus susitikimui, pasak pranešėjos, būdingi abipusiškumas, gyvas emocinis rezonansas, spontaniškumas, nežinojimas, poveikis vienas kitam ir kartu gimstanti patirtis.

Psichoterapeutas Arūnas Jankauskis pranešime „Kai tuštuma užpildoma per greitai: dirbtinis intelektas ir nerimo patyrimas“ pasiūlė dar vieną perspektyvą. Dirbtinis intelektas gali padėti ieškoti alternatyvų ar pamatyti tai, ko patys nepastebime, tačiau nuolatinis greito atsakymo prieinamumas gali tapti ir būdu išvengti nežinojimo, neapibrėžtumo bei nerimo.

Tai iškėlė paradoksalų klausimą: galbūt viena iš svarbių ateities kompetencijų bus ne mokėjimas kuo greičiau gauti atsakymą, o gebėjimas atpažinti, kada atsakymo dar nereikia – kada žmogui svarbiau pabūti su klausimu ar su kitu žmogumi. Daugeliui konferencijos dalyvių įstrigo mintis, kad tuštuma gali būti derlinga.

Ryšį kuriame ne vien žodžiais

Komunikacijos konsultantė, neuroedukatorė ir koučerė Vaida Daknienė pranešime „Kaip susikalbėti ir išlikti ryšyje?“ dėmesį nukreipė į klausymąsi, pasitikėjimą ir tai, kaip žmonės kuria vieni kitų istorijas. Dirbtinis intelektas gali padėti atsakyti į klausimus, pasiūlyti praktikas ar struktūruoti mintis, tačiau žinoti, ką reikėtų daryti, dar nėra tas pats, kas būti santykyje ir veikti jame.

Pranešimą lydėjo praktinės užduotys, kvietusios dalyvius ne tik kalbėti apie ryšį, bet ir patirti skirtingus klausymosi būdus. Svarbia tapo mintis, kad tikras klausymasis prasideda tada, kai bent trumpam nustojame kitą žmogų vertinti vien per savo patirties ir įsitikinimų filtrą.

Antrosios konferencijos dienos pranešime organizacijų psichologė, VDU doktorantė Ramunė Bagočiūnaitė pateikė platų dabartinės situacijos žemėlapį – nuo dirbtinio intelekto technologijų paplitimo ir visuomenės nuostatų iki jų sąsajų su psichologine gerove ir organizacijų gebėjimu prisitaikyti prie vykstančių pokyčių.

Dėmesio skirta jau šiandien egzistuojantiems dirbtiniu intelektu pagrįstiems psichologinės gerovės įrankiams ir pokalbių robotams, jų galimybėms bei riboms. Greta prieinamumo, greitos emocinės paramos ar galimybės išsikalbėti nebijant būti įvertintam, svarbu matyti ir kitą pusę: klaidingų ar pernelyg užtikrintų atsakymų, „pseudoempatijos“, jautrių duomenų apsaugos, priklausomybės nuo technologijos ir jos naudojimo sudėtingose krizinėse situacijose klausimus. Pranešimas priminė, kad dirbtinis intelektas nebėra vien ateities technologija – jis jau yra žmonių kasdienybės ir emocinio gyvenimo dalis.

Kaip dirbtinis intelektas jau dabar veikia emocinės paramos teikimą?

Šie pranešimai tapo atspirties tašku konferenciją užbaigusiai diskusijai „Dirbtinio intelekto įtaka emocinės paramos teikimui. Kaip yra šiandien? Kaip gali būti rytoj?“, kurią moderavo LEPTA vykdantysis direktorius Tomas Baranovas. Diskusijoje dalyvavo visų LEPTA emocinės paramos linijų atstovai.

Pokalbis parodė, kad dirbtinio intelekto poveikis emocinės paramos teikimui jau nebėra vien ateities klausimas. Diskusijoje pasidalinta patirtimi, kad žmonės, kurie dirbtinį intelektą naudoja emocinei paramai ar savo išgyvenimų refleksijai, vis tiek kreipiasi ir į emocinės paramos linijas, ieškodami pokalbio su kitu žmogumi. Tai leidžia kelti klausimą, ar dirbtinis intelektas ir žmogaus teikiama emocinė parama ateityje būtinai konkuruos, ar veikiau taps skirtingais, vienas kitą papildančiais pagalbos būdais.

Aptartos ir praktinės dirbtinio intelekto naudojimo galimybės pačiose emocinės paramos tarnybose. Ar savanoris, pokalbio metu susidūręs su jam nežinomu klausimu, galėtų pasitelkti dirbtinį intelektą papildomai informacijai rasti? Kur eina riba tarp naudingo įrankio ir tokio jo naudojimo, kuris gali kelti pavojų konfidencialumui ar asmens duomenų apsaugai? Diskusijoje atkreiptas dėmesys ir į teisinius bei etinius reikalavimus, kuriuos tarnyboms teks vis geriau suprasti naudojant dirbtinį intelektą savo veikloje.

Įdomūs skirtumai ryškėja ir tarp amžiaus grupių. Pasidalinta įžvalga, kad vaikams dirbtinis intelektas jau tampa tokiu pat savaime suprantamu įrankiu kaip, pavyzdžiui, žirklės. „Vaikų linijos“ pokalbiuose internetu vaikai kartais pasitikslina, ar su jais iš tiesų kalbasi žmogus, o ne robotas. Tuo metu vyresnio amžiaus žmonėms emocinę paramą teikiančios linijos dirbtinio intelekto poveikį savo kasdienėje veikloje kol kas jaučia mažiau.

Dirbtinis intelektas jau naudojamas ir kasdienėje emocinės paramos tarnybų veikloje – diskusijos dalyviai minėjo jo pasitelkimą darbuotojų atrankos procese, konsultacijų atitikčiai vidaus taisyklėms pasitikrinti. Tai dar kartą priminė, kad klausimas nebėra vien „ar naudosime dirbtinį intelektą?“, bet vis dažniau – kur, kaip ir kokiomis sąlygomis jį naudosime?

Diskusijoje mėginta pažvelgti ir toliau į ateitį. Kas nutiktų, jei, tobulėjant ir plintant dirbtinio intelekto įrankiams, mažėtų dalies žmonių poreikis kreiptis į emocinės paramos linijas? Ar tai reikštų, kad dirbtinis intelektas sėkmingai patenkintų dalį jų emocinių poreikių? O gal jis taps dar vienu pagalbos kanalu, naudojamu greta pokalbio su žmogumi? Tokiu atveju ir pačioms emocinės paramos tarnyboms gali tekti keistis, galbūt paryškinant savo teikiamo žmogiškojo ryšio pranašumus. Taip pat bus svarbu stebėti, kaip kartu su dirbtinio intelekto plitimu keičiasi žmonių psichologinė gerovė ir psichikos sveikatos rodikliai.

Klausimų kol kas daugiau negu atsakymų. Tarp konferencijos dalyvių buvo ir į dirbtinį intelektą žvelgiančių skeptiškai, ir aktyviai juo besinaudojančių žmonių. Buvo kalbama ir apie žmogiškojo ryšio reikšmę, ir apie dirbtinio intelekto privalumus žmogui, kuriam pokalbis su kitu žmogumi tuo metu nėra prieinamas ar yra sunkesnis pasirinkimas. Skirtingos pozicijos leido dirbtinį intelektą vertinti ne tik kaip grėsmę ar galimybę, bet kaip jau vykstantį pokytį, kurį emocinės paramos tarnyboms svarbu suprasti.

Ryšys, kurį kasdien kuria daugiau kaip 1500 žmonių

Po konferencijos vykusiame LEPTA visuotiniame narių susirinkime LEPTA linijos supažindino su savo veiklos aktualijomis, pristatyti ir 2026 metų pirmojo pusmečio emocinės paramos teikimo veiklos rezultatai. Šiuo metu LEPTA vienija devynias tarnybas, veikiančias penkiose emocinės paramos linijose, o jose savanoriauja ir dirba daugiau kaip 1500 žmonių.

Per pirmąjį šių metų pusmetį linijos atsakė į 57 533 skambučius, įvyko 12 091 pokalbis internetu, atsakyta į 298 laiškus, o bendra suteiktos emocinės paramos trukmė prilygo 841 parai nenutrūkstamo pokalbio.

Diskusija apie žmogaus ir dirbtinio intelekto santykį nebėra vien teorinė. Konferencijoje nuskambėjo mintis, kad diskutuoti šiuo klausimu reikėjo pradėti jau vakar. Technologijos keičiasi labai greitai, tačiau klausimas lieka tas pats, nuo kurio emocinės paramos tarnybos ir pradėjo savo veiklą: kaip galime padėti žmogui, kai jam sunku – ir kaip dar geriau galime atliepti jo emocinius poreikius?

2026 09 19 Išrinkta nauja LEPTA Valdyba

Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos visuotinis narių susirinkimas šių metų rugsėjo 19 dieną išrinko asociacijos Valdybą dvejų metų kadencijai. Valdybos nariais tapo Mykolas Kriščiūnas, Goda Rinkevičienė, Aušra Stankūnienė, Rita Šatkuvienė ir Solveiga Utkevičienė. Valdybos nariai naująja Valdybos pirmininke išrinko Solveigą Utkevičienę.

2026 06 01 Keičiasi „Linija doverija“ veiklą užtikrinančios organizacijos

2025 09 20 LEPTA konferencija "Emocinės sveikatos ekosistema: visuomenės, mokslo ir žiniasklaidos vaidmuo"

2025 04 16 LEPTA visuotiniame narių susirinkime apžvelgti veiklos rezultatai 2024 metais

Balandžio 16 dieną įvyko LEPTA visuotinis narių susirinkimas. Susirinkimo metu patvirtinta LEPTA 2024 metų finansinė atskaitomybė, išklausytas veiklos rezultatų pristatymas, patvirtinta veiklos ataskaita, emocinės paramos linijos pasidalino savo aktualijomis.

Nors valstybės finansuojamo projekto finansavimas, sumažėjęs dar 2023 metais, nebuvo padidintas iki šiol, 2024 metais suteikėme 3 procentais daugiau emocinės paramos negu 2023 metais. Visos LEPTA emocinės paramos linijos 2024 metais suteikė 1119 parų trukmės emocinę paramą telefonu ir 613 parų trukmės emocinę paramą susirašinėjant internetu (angl. chat).

Kaip ir ankstesniais metais, dažniausios pokalbių telefonu temos – santykiai, vienišumas, įvairios psichikos sveikatos problemos. Dažniausios „čiatų“ temos – savižudybė, psichikos sveikatos problemos, santykiai.

LEPTA linijos kritiniu metu suteikia nemokamą, lengvai prieinamą, anonimišką emocinę paramą, sumažinti žmogaus emocinį skausmą, padeda atlaikyti ir įveikti sunkumus. Dalį emocinės paramos teikimo išlaidų apmoka Jaunimo reikalų agentūra iš valstybės biudžeto lėšų.

LEPTA 2024 metų veiklos rezultatų apžvalga

„Vaikų linijos“ 2024 m. aktualijos

„Jaunimo linijos“ pristatymas

„Vilties linijos“ pristatymas

„Pagalbos moterims linijos“ pristatymas

LEPTA 2024 metų veiklos ataskaita

Pagrindiniai rėmėjai